Vyšnia

Vỹšnios, erškėtinių (Rosaceae) šeimos kaulavaisiniai ir dekoratyviniai medžiai bei krūmai. Vyšnios (Cerasus) gentyje apie 150 rūšių. Savaime paplitusios Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, kitur – auginamos.

Vyšnių lapai lancetiški arba kiaušiniški, dantytu lapalakščio kraštu. Dantelių viršūnėje dažniausiai yra liauka. Žiedai susitelkę į skėtiškas kekes, rečiau pavieniai. Vainiklapiai balti arba rausvi. Vaisius – kaulavaisis.

Medžiai arba krūmai, turintys tamsiai pilką žievę, kuri kartais apatinėje dalyje susproginėja. Dažnai leidžia šonines atžalas.

Paprastoji vyšnia – kultūrinės kilmės rūšis (manoma, kilusi iš krūminės vyšnios ir paprastosios trešnės hibridų), daugelis jos veislių kilusios iš hibridų su kitų rūšių vyšniomis. Lietuvoje auginama apie 50 paprastosios vyšnios veislių, kurių vaisiai turi apie 15,7 % tirpių sausųjų medžiagų, apie 8,9 % cukrų, apie 1,44 % karboksirūgščių, 59–114 mg/kg askorbo rūgšties, dažinių ir rauginių medžiagų, kumarinų, geležies, fosforo.

Paprastosios vyšnios gerai auga ir dera vidutiniuose ir lengvuose karbonatinguose priemolio dirvožemiuose su vandeniui laidžiu podirviu

Lietuvoje vyšnios auginamos nuo seno, manoma, veislės ‘Vietinė rūgščioji’ ir ‘Žagarvyšnė’ yra vietinės kilmės liaudies selekcijos veislės.