Paprastasis varnėnas

Paprastasis varnėnas - Jei paukščių pasaulyje būtų talentų šou, varnėnas tikrai patektų į finalą! Jis ne tik gražus – jo juodos plunksnos saulėje žvilga žaliais ir violetiniais atspalviais, tarsi būtų nusagstytos mažais brangakmeniais.

Tačiau didžiausias varnėno talentas – mėgdžioti garsus. Jis gali pamėgdžioti kitus paukščius, automobilio signalą, telefono skambutį ar net girgždančias duris! Kartais klausaisi ir galvoji: „Kas čia čirškia?“ O pasirodo – tai gudruolis varnėnas.

Pavasarį varnėnai vieni pirmųjų sugrįžta iš šiltesnių kraštų ir garsiai praneša: „Pavasaris jau čia!“

Paprastasis varnėnas, nuo seno Lietuvoje vadinamas tiesiog varnėnu, špoku, šnekučiu (Sturnus vulgaris) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, varnėninių (Sturnidae) šeimos, tikrųjų varnėnų (Sturnus) genties paukštis.

Lietuvoje dažna rūšis. Tradiciškai tai migruojanti rūšis ir į Lietuvą paprastieji varnėnai parskrenda maždaug per vadinamąją kovarnių dieną – kovo 4 d., bet dėl XX a. pabaigoje prasidėjusio pasaulinio klimato atšilimo ši parskridimo data gali keistis. Jau dabar dalis jų populiacijos žiemoja Lietuvoje.

Patinas juodas, ryškaus metalo žvilgesio. Sparnai ir uodega rusvi. Snapas geltonas. Kojos rusvos. Patelė ne tokių ryškių spalvų, snapas gelsvas. Rudenį patino ir patelės kūno apatinė pusė išmarginta didokomis baltomis dėmėmis, viršutinė rusvais taškais. Paprastųjų varnėnų svoris 59–88 g.

Gyvena gyvenvietėse, pamiškėse, soduose. Laikosi šalia žmogaus. Atšilus orui rytais ir vakarais grupelėmis čiulba medžių viršūnėse, ant inkilų, antenų, stulpų. Anktsyviausiai čiulba patinai, garsas primena plakimą. Lizdą krauna inkiluose, uoksuose. Jį iškloja šiaudais, žolėmis, samanomis ir plunksnomis. Peravietė būna ne toliau kaip už 2 km nuo pagrindinių maitinimosi plotų. Poros pastovios. Pasaulinio klimato atšilimo laikais, paprastųjų varnėnų perėjimo laikas Lietuvoje yra susijaukęs. Vienos poros jau sudėtus kiaušinius perėti pradeda balandžio viduryje, o kitos poros gegužės pradžioje dar suka lizdus. Deda 5–6 melsvus kiaušinius.

Minta įvairiais bestuburiais (vabzdžiais, sliekais, moliuskais), vasaros gale, rudenį nulesa uogas, obuolius.