Vyšnia

Trešnė (Prunus avium) – slyvinių (Prunoideae) pošeimio, slyvų (Prunus) genties vaismedis. Trešnė kilo iš Vakarų Azijos, bet Romos laikais atgabenta į Europą.

Trešnės užauga iki 15–20 m, vainikai dažniausiai piramidiški. Lapai dideli, tamsiai žali, žali, šviesiai žali matiniai arba blizgantys, elipsiški, pailgai kiaušiniški, apskriti; viršūnėlių smaigalys ilgas arba trumpas. Žiedai balti, skleidžiasi kartu su lapais. Žydi anksti – balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje. Vaisiai 1-2 cm skersmens, šviesesni ir minkštesni negu vyšnios. Juos dažnai nulesa paukščiai arba išgraužia vapsvos.

Vaisiai – kaulavaisiai, apvalūs, elipsiški, širdiški, kiaušiniški saldūs, sultingi; būna smulkūs (masė iki 3 g), vidutinio didumo (3,1–4 g), dideli (4,1–5 g) ir labai dideli (daugiau kaip 5 g). Vakarų Europoje sukurtos veislės, kurių vaisių masė apie 9 gramus.

Lietuvoje auginamų trešnių vaisiuose yra 12,3–20,9 % (vidutiniškai 16,4 %) tirpių sausųjų medžiagų, 7,1–12,8 % (9,3 %) cukrų, 0,53 % karboksirūgščių, 30–90 mg/kg (dažniausiai 50 mg/kg) vitamino C (askorbo rūgšties), yra rauginių, dažinių ir mineralinių medžiagų (tamsios spalvos trešnių vaisiai šių medžiagų turi daugiau nei geltoni). Kauliukai būna smulkūs (0,3 g), vidutinio didumo (0,31–0,4 g), dideli (0,41–0,5 g), labai dideli (daugiau kaip 0,5 g). Kauliukai lengvai arba sunkiai atsiskiria nuo minkštimo, vaiskotis nuo vaisiaus atitrūksta lengvai (būna sausas) arba sunkiai (būna drėgnas). Vaisiai prinoksta birželio viduryje–rugpjūčio pradžioje, valgomi švieži, tinka perdirbti.