Stirna

🦌 Stirna - elegantiška ir atsargi miško gyventoja. Stirnos pėdsakai – du siauri, smailėjantys į priekį žymenys. Jos takeliai veda per laukus, miško pakraščius ar net sodo kampelius. Jei rasi tokius pėdsakus sniege – žinok, stirna netoli, tikriausiai atėjo pasmaližiauti žievės ar sausų šakelių.

Stirna (Capreolus capreolus) – grakštus elninių (Cervidae) šeimos žinduolis.

Paplitus visoje Europoje, išskyrus šiaurinę dalį ir Airijos salą. Plačiai paplitusi visoje Lietuvoje, labai dažna. 2017 m. Lietuvoje gyveno daugiau kaip 130 tūkst. stirnų. Gyvena miškuose, laukuose.

Kūno ilgis iki 150 cm, aukštis ties pečiais iki 100 cm, patino masė iki 55 kg, patelė mažesnė. Galva maža. Kojos ilgos, lieknos. Uodega trumpa. Pasturgalyje ryški balta dėmė, vadinamasis „veidrodėlis“, kuris išplečiamas ir tampa ypač matomas gyvūnui sunerimus, pajutus pavojų, sprunkant. Kailis vasarą šviesiai (kaštoniškai) rudas, žiemą pilkas.

Stirnos yra iki 75-85 сm aukščio, sveria 20-35 kg. Patinai šiek tiek stambesni. Patinai turi trišakius, rečiau keturšakius iki 25 cm ragus. Žiemai baigiantis jiems pradeda augti pūkuota oda padengti ragai, jie balandį nutrinami į krūmus ir nudažomi jų syvais. Pirmamečių patinėlių rageliai nešakoti, kitąmet jie būna dvišakiai. Suaugusio stirnino ragai trišakiai, apie 20 сm ilgio. Ragai stirninams reikalingi vasarą, per rują, jeigu dėl patelės tenka susigrumti su kitu patinu. Rudenį, spalio ar lapkričio mėnesiais ragai nukrinta ir stirninai tampa "bauži".

Vasarą maitinasi žoline augalija, todėl ir miške renkasi pievas, kirtavietes. Žiemą kremta daug žievės, šakų galiukų. 

Gamtoje stirnoms pavojingi vilkai ir lūšys, jauniklius pjauna lapės. 

Selemonas Paltanavičius. Žvėrys ir žvėreliai. "Alma littera", 2022

Vikipedija