Juodagalvė sniegena

Sniegena - raudonas kamuoliukas žiemos tyloje - tai sniegena!  Atrodo, lyg kas būtų užkabinęs mažą obuolį ant šakos. Patinėlis ryškiai raudonas, o patelė kuklesnė - rusvesnė, bet ne mažiau graži. Sniegenos mėgsta ramybę, tupi tyliai ir lėtai lesa. Jei pamatei sniegeną, sustok, neskubėk ir pasidžiauk. Žiema staiga tampa spalvota!

Juodagalvė sniegena (Pyrrhula pyrrhula) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, kikilinių (Fringillidae) šeimos, tikrųjų sniegenų (Pyrrhula) genties nedidelis paukštelis.

Juodagalvė sniegena kiek didesnė už naminį žvirblį. Kūno ilgis 15,5—17,5 cm, skersmuo tarp abiejų išskleistų sparnų 25 cm, svoris 24—38 g.

Juodagalvių sniegenų patinėlį nesunku pažinti iš rausvai raudono pilvuko ir juodos galvos. Patino viršugalvis, žiedas aplink snapo pamatą ir gerklė juodi, melsvo atspalvio. Nugara ir pečiai pilki, juosmuo ir antuodegis balti. Sparnai juodi su balta skersine juostele. Uodega juoda. Pilvinė kūno pusė rausvai raudona. Pauodegys balsvas. Snapas stiprus, juodas. Rainelė ruda. Kojos tamsiai rudos.

Patelės nugarinė dalis pilka, pilvinė pusė rusvai pilka, rausvo atspalvio. Galva juoda.

Jaunikliai pilkai rusvi. Išsirita apaugę gana ilgais juosvai pilkais pūkais. Žiotys rausvos.

Gyvena miškuose, soduose, parkuose, miestuose. Rudenį ir žiemą dažna gyvenviečių, miestų, priemiesčių, ypač medelynų, želdiniuose, kur auga alyvos, klevai, lanksvos, pūsleniai, uosiai, maumedžiai. Čia sniegenos laikosi tol, kol randa maisto. Lesinėdamos elgiasi tyliai, ramiai, mažai skraido. retsykiais švilpauja. Vasarą gyvena mišriuose lapuočių medynuose su eglės priemaiša, mišriuose pušynuose su egle. Retesnė pušynuose, ypač grynuose, kerpiniuose.

Monogamai paukščiai - porą sudaro visam gyvenimui. Peri spygliuočių miškuose. Lizdą suka krūme maždaug 0,5–5 m aukštyje. Lizdą suka iš žolių lapelių, stiebelių, samanų, vidų iškloja plaukais ir plunksnomis. Paprastai lizdus įsikuria eglėse prie kamieno arba ant šakų. Balandžio-gegužės mėnesių laike deda kiaušinius. Vienoje dėtyje paprastai būna 5–7 kiaušiniai, tik patelės perimi apie 13–14 dienų. Jaunikliai lizdą palieka maždaug po 12–18 dienų. Juos maitina abu porelės nariai. Per metus išveda dvi vadas. Pirmosios vados jaunikliai lizdą palieka gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, antrosios – liepos arba rugpjūčio mėnesį.

Jaunikliai maitinami augalų sėklomis, pumpurais, žiedų dalimis ir kitomis vegetatyvinių augalo dalių liekanomis. Šiek tiek sulesa vabzdžių. Žiemą lesa tik augalinį maistą, pavasarį – žirginius, drebulių žiedynus.

Gyvena apie 12,6 metų.