Obelis

Obelis (Malus) – sėklavaisinis augalas – vaismedis

Žiedai sukrauti skėčiuose arba skėtiškose kekėse.

Vaisius – netikrasis vaisius – obuolys su 3-5 lizdais ir 2-3 sėklomis lizde. Vaisiaus luobelė labai plona, minkštimas sultingas, be sukietėjusių ląstelių.

Prinokę obuoliai būna raudoni, geltoni, žalsvi ar įvairiaspalviai.

Mediena kieta, tamsi, rausva. Kadangi auginama dėl vaisių, kamienai formuojami itin trumpi ir baldų gamybai mažai tetinka.

Obelis taip plačiai auginama todėl, kad ji: a) yra vienas iš žiemą ištvermingiausių ir derlingiausių vaismedžių, to, jos yra daug veislių, b) palyginus su kitais vaismedžiais, ilgai gyvena (ūkiškai naudingas amžius (pvz., Sierinkos) 60–70 metų ir ilgiau), c) obelų mediena – vertinga žaliava baldų pramonei, muzikos instrumentų, dailės dirbinių gamybai, d) tam tikrų veislių obuoliai prinoksta skirtingu laiku, todėl šviežių vaisių galima turėti ištisus metus, e) daugelio veislių obuoliai gerai išsilaiko transportuojami ir daug kam tinka maisto pramonėje.

Obuoliai vertinami dėl maisto medžiagų, esančių juose įvairių cheminių junginių pavidalu, nors jų kaloringumas nedidelis – apie 46 kcal. Daugiausia obuoliuose yra vandens (81–89%).

Kitą obuolių masės dalį sudaro tirpios ir netirpios medžiagos. Tirpios medžiagos – cukrūs, vitaminai, organinės rūgštys, pektinai, rauginės, aromatinės, dažančios ir mineralinės medžiagos sudaro 7–15%, netirpios – celiuliozė, hemiceliuliozė, krakmolas, protopektinas – 1.3%–3.3%. Šios medžiagos ir junginiai pagerina maisto medžiagų apykaitą organizme, turi gydančiųjų savybių. Jų kiekis obuoliuose priklauso nuo veislės, poskiepio, dirvos naudojimo, tręšimo, nuo chemikalų koncentracijos, jų panaudojimo laiko. Cheminei vaisių sudėčiai turi įtakos derliaus gausumas, vaisių stambumas, prinokimo laipsnis, nokimo sąlygos ir kiti veiksniai.