Naminis žvirblis

Naminis žvirblis arba tiesiog žvirblis (Passer domesticus)

Lietuvoje labai dažnas; peri, žiemoja.

Kūno ilgis 14–16 cm, uodega neilga – 5,2–6,5 cm.

Naminių žvirblių galva didelė ir apvali. Patino kakta, galvos viršus ir pakaušis pilki, galvos šonai rudi. Nugara ruda, išmarginta rudomis išilginėmis dėmėmis, skruostai balsvi. Sparnu driekiasi balsva juostelė. Pilvas balsvas, pagurklis juodas. Snapas storas, tvirtas, juodas, rudenį ir žiemą papilkėja. Kojos juodos.

Patelė blankesnių spalvų, beveik visa pilkšvai rusva.

Jaunikliai išsirita pilki, vėliau įgauna rusvą spalvą, tamsesnę negu patelės.

Naminis žvirblis – sėslus paukštis. Gyvena žmogaus kaimynystėje: sodybose, ūkiniuose pastatuose, miestuose, fermose, parkuose, užima kitiems paukščiams skirtus inkilus. Aktyvus dieną, gerai skraido. Rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį skraido pulkais, leidžiasi į medžius, krūmus ir ten ilsisi.

Balsas daugiausia monotoniškas – „čii, čii, čii“ arba „čilp, čilp, čilp“.

Naminiai žvirbliai monogamai – porą sudaro visam gyvenimui. Tuoktuvių metu naminių žvirblių patinai nusileidę ant žemės pešasi. Kovą pradeda sukti lizdą namų pakraigėse, palėpėse, plyšiuose, angose, krekždžių lizduose, inkiluose. Lizdui naudoja žoles, šiaudus, pakulas, įvairių audinių liekanas. Gūžtą iškloja naminių gyvūnų plaukais, kitų paukščių plunksnomis. Deda 4-7 balkšvus, pilkšvus, gelsvai arba rausvai taškuotus, ovalius kiaušinius. Peri patinas ir patelė 13-14 dienų.

Minta įvairiu maistu: javų grūdais, dobilų, runkleių, guobų, spygliuočių sėklomis, nulesa vyšnias, trešnes, žemuoges, išlesa dygstančius žirnius, pupeles, salotas, kopūstus. Taip pat gaudo lėtus vabzdžius, pavyzdžiui, karkvabalius. Vasaros pabaigoje būriais niokoja javus, saulėgrąžas, kanapes. Žiemą dažnai lankosi prie lesyklų