Paprastoji musmirė

Paprastoji musmirė (Amanita muscaria) – musmirių (Amanita) genties nuodingas grybas.

Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė iki 20-25 cm skersmens, ryškiai raudona, su baltomis karputėmis ar plėvelėmis (apvalkalo liekanomis), nors tai būna labai retai, tačiau lietui jas nuplovus, maža, ką tik išdygusi musmirė gali tapti panaši į raudonąsias ūmėdes. Suaugusios musmirės yra žymiai didesnės už ūmėdes ir aiškiai matomas sijonėlis ant koto, bei koto apačioje tik musmirėms būdingas išplatėjimas - todėl suaugusios jos į raudonąsias ūmėdes nebebūna panašios. Lakšteliai balti, minkšti, tankūs, laisvi. Kotas 8-20 cm ilgio, 1-3 cm storio, su baltu rinkiu, pagrindas gumbiškai sustorėjęs, su tvirtai apaugusia išnara. Trama balta, minkšta, be ypatingo kvapo ir skonio.

Lietuvoje auga liepos-spalio mėn. įvairiuose miškuose.

Paprastoji musmirė liaudyje yra laikoma mirtinai nuodingu grybu. Tačiau iš tiesų mirtys, sukeltos šių musmirių vartojimo, yra retas reiškinys, nes jų neįmanoma su niekuo sumaišyti ir per klaidą niekas jų neprisirenka. Tačiau apsinuodijimų gali būti labai rimtų ir su sunkiomis pasekmėmis.

Amanitinas ir faloidinas – labai stiprūs nuodai. Suvalgius nuodingo grybo, apsinuodijimo požymiai pasireiškia po 6-12, kartais ir daugiau valandų. Nuodams patekus į kraują, prasideda vėmimas, viduriavimas, prakaitavimas, atsiranda dideli skrandžio skausmai, susilpnėja pulsas, šąla galūnės. Priepuoliai pasikartoja kelis kartus. Stipriau apsinuodijus, žmogus miršta po 5-10 dienų.

Vikipedija