Lauko laboratorija

VANDUO

1. Kas plūduriuoja?

Reikės:

• dubens su vandeniu

• akmens

• lapo

• pagaliuko

• kankorėžio

Tyrinėju • Bandau • Atrandu

Sveiki atvykę į lauko laboratoriją! Čia galime tyrinėti gamtą, maišyti, stebėti, liesti, kurti ir atrasti. Kartais eksperimentai pavyksta iš karto, o kartais nustebina visai kitu rezultatu — ir tai yra nuostabu! ✨

Bandome:

Sudėkite daiktus į vandenį ir stebėkite:

• kuris plūduriuoja?

• kuris nuskęsta?

Pastebėk:

• Ar visi sunkūs daiktai skęsta?

• Kas nutinka šlapiam lapui?

2. Vandens kelias

Reikės:

•  vandens

• šaukštelio

• skirtingų indų

Bandome:

Pilame vandenį:

• lašiname

• pilame greitai

• pilame lėtai

Pastebėk:

• kaip juda vanduo?

• kuris indas prisipildo greičiausiai?

Bandome:

Vieną leduką laikome saulėje, kitą apibarstome druska, trečią paliekame pavėsyje.

Pastebėk:

• Kuris ištirpo greičiausiai?

• Ką jauti palietęs ledą?

LEDAS

1. Kas padeda ledui tirpti?

Reikės:

• ledo gabalėlių

• druskos

• vandens

• saulės

2. Kodėl ledas slysta?

Reikės:

• ledo gabalėlių

• druskos

• vandens

• skirtingų paviršių (akmens, medžio, metalo, plastiko)

Bandome:

Padėkite ledo gabalėlius ant skirtingų paviršių. 

Pabandykite:

• pastumti ledą

• užlašinti vandens

• užberti truputi druskos

Pastebėk:

• Ant kokio pavišiaus ledas slysta geriausiai?

• Kas nutiko užbėrus druskos?

PURVAS

1. Kuris purvas lipniausias?

Reikės:

• sausos žemės

• vandens

• pagaliuko

• kelių indelių

Bandome:

Į kiekvieną indelį pilkite skirtingą kiekį vandens. 

Vienas purvas:

• sausas

• minkštas

• labai šlapias

Pastebėk:

• Kuris purvas limpa prie pagaliuko?

• Kuris teka?

• Kada jis suskyla?

• Kuris lengviausiai formuojamas?

SMĖLIS

1. Kada smėlis laikosi?

Reikės:

• sauso smėlio

• vandens

• kibirėlio arba formelių

Bandome:

Pirmiausia statome iš sauso smėlio. Tada sudrėkiname smėlį ir bandome dar kartą.

Pastebėk:

• Kuris smėlis byrėjo?

• Kada pavyko pastatyti bokštą?

• Kaip pasikeitė smėlio spalva?

• Koks smėlis sunkesnis?

AKMENYS

1. Kurie akmenys rieda greičiausiai?

Reikės:

• skirtingų akmenų

• lentos arba kito nuožulnaus paviršiaus

Bandome:

Ridenkite akmenis: didelius, mažus, lygius, grublėtus.

Pastebėk:

• Kuris akmuo rieda greičiausiai?

• Kuris sustoja pirmas?

• Ar visi akmenys juda vienodai?

AUGALAI

1. Kaip augalai geria vandenį?

Reikės:

• baltos gėlės arba kopūstų lapų

• vandens

• maistinių dažų arba akvarelės

• permatomų indelių

SPALVOS

1. Kaip susidaro nauja spalva?

Reikės:

• vandens

• permatomų indelių

• geltonų, mėlynų ir raudonų dažų

• pipetės ar šaukštelio

• balto popieriaus

VĖJAS

1. Ar matome orą?

Reikės:

• plunksnų

• lengvų skarelių

• lapų

• muilo burbulų

2. Purvo virtuvė

Reikės:

• purvo

• vandens

• lapų

• akmenukų

• pagaliukų

Bandome:

Maišome "purvo sriubas", "pyragus" ar "gėrimus"

Pastebėk:

• Kas geriau maišosi?

• Kada atsiranda putos?

• Kada purvas tampa minkštas?

2. Ką palieka vėjas smėlyje?

Reikės:

• smėlio

• šiaudelio, vėduoklės ar kartono lapo

• mažų pagaliukų ar akmenukų

Bandome:

Išlyginame smėlį ranka.

Tuomet pučiame per šiaudelį, mojuojame kartonu, kuriame "vėją".

Stebime kaip juda smėlis. Galime padėti akmenukų, pagaliukų, lapų.

Pastebėk:

• Kaip pasikeitė smėlio paviršius?

• Kur atsorado bangelės ar takeliai?

• Kur smėlio susikaupė daugiau?

• Kas nutiko aplink akmenukus?

2. Kas nutinka šlapiam akmeniui?

Reikės:

• sausų akmenų

• vandens

• pipetės, šaukštelio arba mažo indo

Bandome:

Apžiūrime sausą akmenį. Tada užlašiname arba užpilame vandens.

Pastebėk:

• Kaip pasikeitė akmens spalva?

• Ar akmuo tapo slidesnis?

• Kuris akmuo džiūsta greičiausiai

• Ar visi akmenys keičiasi vienodai?

Bandome:

Į indelius įpilame vandens ir jį nuspalviname. Tuomet į spalvotą vandenį pamerkiame: baltą gėlę arba kopūsto lapą.

Paliekame augalą pastovėti ir stebime, kas vyksta.

Pastebėk:

• Ar pasikeitė augalo spalva?

• Kur pirmiausia atsirado spalva?

• Kaip vanduo "keliauja" augale?

• Ar visi augalai keičiasi vienodai?

Bandome:

Į skirtingus indelius įpilame vandens. Į vieną įlašiname geltonos spalvos, į kitą mėlynos, į trečią - raudonos.

Tuomet bandome maišyti:

• geltoną + mėlyną

• raudoną + geltoną

• mėlyną + raudoną

Pastebėk:

• Kokia nauja spalva atsirado?

• Ar spalva tapo šviesesnė ar tamsesnė?

• Kas nutiko sumaišius su daugiau vandens?

• Ar visos spalvos maišosi vienodai?

2. Kas nutinka spalvoms lyjant?

Reikės:

• kreidelių arba akvarelinių pieštukų

• balto popieriaus

• vandens

• pipetės, purkštuko ar mažo teptuko

Bandome:

Ant popieriaus nupiešiame spalvotas linijas, taškus ar formas.

Tuomet užlašiname vandens pipete arba lengvai užpurškiame vandeniu. Stebime kas vyksta su spalvomis.

Pastebėk:

• Kaip juda spalvos?

• Kurios spalvos susimaišė?

• Kur spalvos tapo ryškesnės?

• Kaip pasikeitė piešinys?

• Kas nutiko ten, kur vandens buvo daugiau?

2. Kas nutinka augalui be vandens?

Reikės:

• dviejų panašių augalų arba daigų

• vandens

Bandome:

Vieną augalą reguliariai laistome. Kito kurį laiką nelaistome.

Kelias dienas stebime kaip keičiasi augalai.

Pastebėk:

• Kaip atrodo augalo lapai?

• Kuris augalas tvirtesnis?

• Ar pasikeitė spalva?

• Kaip atrodo žemė vazone?

Bandome:

Paleidžiame muilo burbulus, metame plunksnas arba laikome skareles ore.

Stebime:

• kaip juda objektai ore

• kur pučia vėjas

• kas pakyla aukščiausiai

Pastebėk:

• Kas juda greičiausiai?

• Ką vėjas pakeliau aukščiausiai?

• Ar vėjas pučia ta pačia kryptimi?

• Kada daiktai juda stipriau?

2. Kas džiūsta greičiausiai?

Reikės:

• vandens

• pipetės ar šaukštelio

• skirtingų paviršių (akmens, medžio, smėlio, metalo, lapo)

Bandome:

Ant kiekvieno paviršiaus užlašiname po kelis lašus vandes.

Stebime:

• kur vanduo išdžiūsta greičiausiai

• kuris paviršius lieka šlapias ilgiausiai

Pastebėk:

• Kur vanduo išdžiūvo greičiausiai?

• Kuris paviršius liko šlapiu ilgiausiai?

• Kaip padėjo vėjas?

• Kaip pasikeitė paviršiai išdžiūvę?