Kuosa

Kuosos (Coloeus) – varninių (Corvidae) šeimos paukščių gentis.

Lietuvoje savaime gyvena ir gana gausiai paplitusi viena rūšis – eurazinė kuosa, arba jos Coloeus monedula soemmerringii porūšis. Lietuvoje iš dalies sėslios, tačiau apie 40 proc. migruoja į artimiausius šiltesnius kraštus – Lenkiją, Vokietiją. Grįžtančios pas mus pasirodo apie kovo vidurį.

Mažiausios varnų genties rūšys – dydžiu kuosos mažesnės už naminį karvelį, įskaitant uodegą apie 32–39 cm kūno ilgio, 110–265 g svorio, bet eurazinės kuosos už daurines kuosas truputį stambesnės. Abiejų rūšių viršugalvis, sparnai ir uodega juodi, kitas plunksninis apdaras pilkšvas, balsvas arba pas daurines kuosas beveik baltas. Galva gana didelė.

Monogamės. Gyvena nedidelėmis ir didesnėmis kolonijomis. Lizdus susisuka medžiuose, uoksuose, olų ir namų plyšiuose, ertmėse. Kontaktinėje rūšies išplitimo zonoje abi rūšys retkarčiais kryžminasi.

Kuosos yra visalesės. Per veisimosi sezoną daugiausia minta iki 18 cm ilgio įvairiais bestuburiais. Kartais susimedžioja nedidelius graužikus ir šikšnosparnius. Pasmaguriauja paukščių kiaušiniais ir paukščių jaunikliais. Neatsisako lesti ir šalia kelio partrenktų negyvų gyvūnų. Po veisimosi sezono daugiausia lesa augalinio maisto – įvairius grūdus, giles, vaisius, uogas.

Kuosos miške negyvena - jos mėgsta žmogaus kaiminystę. Žmonės bara kuosas, nes į kaminą jos prineša popierių, šiukšlių. Tenka kviestis kaminkrėtį. 

Kuosos labai draugiškos. Jos mėgsta kitų kuosų kaiminystę. Patelė ir patinas tupi susiglaudę, vienas kitam kedena plunksneles.

Kuosos lengvai pramoksta kartoti svetimus garsus ir net ištaria keletą žodžių.

Selemonas Paltanavičius. Pažinkime Lietuvos gyvūnus. "Alma littera", 2020

https://lt.wikipedia.org/wiki/Kuosos