Kukutis

Oho, koks paukštis! Ant galvos - tikra oranžinė karūna su juodais taškeliais. Tai kukutis - vienas įspūdingiausių mūsų krašto paukščių. Kai išsigąsta ar susijaudina, jo kuodas išsiskleidžia kaip vėduoklė! O balsas skamba juokingai: "upu, upu, upu". Kukutis mėgsta ieškoti vabzdžių pievose ir vaikščioti išdidžiai, tarsi būtų pievos karalius.

Kukutis, Žemaitijoje žinomas kaip uputis, Dzūkijoje kaip kukucis, luputis, tutlys (lot. Upupa epops) – ragasnapinių paukščių (Bucerotiformes) būrio, kukutinių (Upupiidae) šeimos paukščių rūšis.

Lietuvoje savaime gyvena kukučių Upupa epops epops porūšis. Šalyje kukučiai reti, nuo 1989 m. įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą kaip 3 (R) kategorijos nykstanti rūšis. Šalyje aptinkami balandžio – rugsėjo mėn. Paplitę labai netolygiai, dažnesni yra Pietų ir Rytų Lietuvoje, o Dzūkijoje aptinkama gausiausia Lietuvoje gyvenančios kukučių populiacijos dalis.

Tinkamiausios vietovės kukučiui yra ten, kur ūkininkaujama ekstensyviai ir naudojama kuo mažiau pesticidų. Kukutis nevengia žmonių aplinkos, ir kartais apsigyvena net žmonių sodybose, miškuose įsikūrusiuose kaimuose, greta ganyklų, pievų ar kirtaviečių, upių slėniuose, pamiškėse, miškų ir kirtaviečių pakraščiuose. Kukučiai ypač mėgsta vietas su žema žole, kadangi jie trumpomis kojomis ir dažniausiai maitinasi vaikštinėdamas žeme.

Maždaug smilginio strazdo dydžio, nors dėl plačių sparnų atrodo didesnis. Kukučių kūno ilgis 26-32 cm, atstumas tarp abiejų išskleistų sparnugalių 42-46 cm, sveria 47-89 g. arba vidutiniškai apie 70 g. Skrydis lėtokas, banguotas, panašus į eurazinio kėkšto. Skrendantis primena drugį. Viršutinė kūno pusė molio spalvos. Nugara su skersinėmis juosvomis juostomis, antuodegis baltas. Sparnai su plačiomis baltomis juostomis. Uodega juoda. Apatinė kūno pusė rusva, o pilvas balsvas. Ant galvos turi dviejų eilių plunksnų išskleidžiamą kuoduką, kuris gali būti pakeltas arba priglaustas prie galvos. Kuodo plunksnos rudos su juodomis dėmėmis viršūnėje. Šis paukštis neturi pūkų. Snapas ilgas 5-6 cm, lenktas, ylos formos. Kojos trumpos, bet stiprios. Lengvai vaikšto ir bėginėja žeme.

Jų balsas turi tam tikro panašumo į paprastosios gegutės kukavimą.

Ganėtinai drąsus ir judrus paukštis. Aktyvus dieną. Laikosi poromis. Peri uoksuose, taip pat lizdus kraunasi medžių plyšiuose, akmenų krūvose ar kaimo vietovėse apleistų trobesių plyšiuose. Mėgsta apsigyventi ir žmonių iškeltuose inkiluose. Lizdą sudaro sauja šiaudelių, samanos, kelios plunksnos. Deda 5-6 (kartais net 12) baltų kiaušinių, peri (daugiausia patelė) 16-18 dienų, patinas ją maitina. Jaunikliai abiejų tėvų maitinami 22-25 dienas. Lizdai labai nešvarūs, kadangi tėvai augančių jauniklių išmatų iš lizdo nepašalina, tad kvapas atbaido nuo lizdo ir galimus plėšrūnus. Kartais peri 2 kartus per metus.

Gyvendami laisvėje, kukučiai išgyvena apie 10 metų.

Maisto ieško ganyklose, pievose, arimuose. Minta beveik išimtinai gyvūniniu maistu, daugiausia dideliais vabzdžiais bei jų lervomis, bei įvairiais bestuburiais, kurių ieško tik ant žemės. Naudodamasis ilgu snapu, kukutis patikrina visas vietas, kur gali aptikti mėšlavabalių, kurklių ir kitokio panašaus gyvio. Sunaikina daug žemės ūkiui žalingų vabzdžių, ypač karkvabalių, grambuolių vikšrų.