Kriaušė

Kriaušė (Pyrus) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos obelinių (Maloideae) pošeimio augalų gentis.

Medžio lapai paprasti, ištisiniai, pražangiai išsidėstę.

Žiedai dvilyčiai, sutelkti skėtiškose kekėse arba skydiškose šluotelėse, būna išsidėsčiusių pavieniui. Vainiklapiai balti, kartais rožiniai, su ilgu nageliu.

Vaisius: netikrasis vaisius obuolys, vadinamas kriauše. Atvirkščiai kūgiškas, kartais apvalus ar kitokios formos, įvairaus didumo ir spalvos. Minkštimas su kietomis ląstelėmis.

Miškinė kriaušė (Pyrus pyraster) savaime auga upių, upelių, ežerų šlaituose, kalvose, pamiškėse, galulaukėse, prie sodybų, pakelėse; iki 20 m aukščio, plačiais piramidiniais vainikais, dygliuotomis šakomis, mažais lapais, ištvermingi žiemą, ilgaamžiai (išgyvena iki 200 m.) medžiai. Jų vaisiai maži (iki 20 g), valgomi šalnų pakąsti ar sutrešę.

Paprastoji kriaušė (Pyrus communis) – kultūrinių kriaušių populiacija. Apie 5000 veislių (Lietuvoje apie 300), kilusių iš miškinės, usūrinės, kaukazinės ir kitų kriaušės rūšių.

Vaismedžių vainikai piramidinės formos, rečiau rutuliški, šakos nedygliuotos. Šaknys auga vertikaliai ir gali pasiekti kelių metrų gylį. Dauguma šaknų pasiskirsto viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose (iki 80 cm gylyje). Žiediniai pumpurai didesni už lapinius. Lapai dideli, dažniausiai tamsiai žali, kiaušinio ar elipsės formos, dantyti arba lygiakraščiai. Žiedai balti, rečiau rausvi. Beveik visos kriaušių veislės kryžmadulkės.

Kriaušių vaisiai apvalūs, kriaušiški, kūgiški, kiaušinio, butelio ar tarpinių formų; pagal vaisių masę nevienodo dydžio (50–250 g ir daugiau). Odelė žalia, geltona, raudona, įsaulyje – rausva, raudona, purpurinė, gelsvai raudona, rūdėta. Minkštimas baltas, gelsvas, žalsvas; tirpstantis, pusiau tirpstantis, grubus (sprangus), kartais miltingas, sultingas arba sausokas, saldus, saldžiarūgštis, salstelėjęs, aitrus, su kadagio prieskoniu ar be jo. Vaisiai valgomi švieži ir apdoroti; turi 81,7–86,9 % vandens, 13,1–18,3 % sausųjų medžiagų, 5,93–8,91 % cukrų, 3,6–9,2 mg% vitamino C, 0,08–0,37 % citrinos ir obuolių rūgščių, 0,18–0,74 % pektininių medžiagų, 11–65 mg% rauginių medžiagų, 30–49 mg% aktyviųjų medžiagų, apie 2,5 % ląstelienos. Pagal vaisių skynimo ir vartojimo laiką kriaušių veislės skirstomos į vasarines, rudenines ir žiemines.

https://www.vle.lt/straipsnis/kriauses/