Šelmeninė kregždė

Kregždė - Švyst! Ir danguje jau laksto kregždė - greita kaip raketa ir vikri kaip vėjas. Ji beveik niekada nenusileidžia be reikalo - valgo, geria ir net kartais miega skrisdama! Jos uodaga kaip mažos žirklės, o skrydis pilnas staigių posūkių. Jei matai kregždę žemai skrendančią, gali būti, kad netrukus lis. Kodėl? Nes vabzdžiai leidžiasi žemiau, o kregždė paskuj juos.

Šelmeninė kregždė (Hirundo rustica) – kregždinių šeimos paukščių rūšis. Žemaitijoje vadinama blezdinga.

Šelmeninės kregždės yra tolimieji migrantai. Jos plačiai paplitusios ir peri šiaurinio pusrutulio Vidutinių platumų ir subtropikų klimato juostose, o toli į pietus nuo jų migruoja prieš šaltąjį metų laikotarpį.

Lietuvoje labai dažna rūšis, paplitusi visur, bet gausiau gyvena lygumose negu miškingose vietose. Dažna kaimo gyvenvietėse, nedideliuose miesteliuose, ypač vienkiemiuose.

Iš Lietuvos žiemoti jos skrendą į Užsachario Afriką iki pat Afrikos pietinių regionų.

Tai didžiausia Lietuvoje gyvenančių kregždžių rūšis. Jų kūno ilgis 17-19cm, skersmuo tarp išskleistų abiejų sparnų galų 32-35 cm, svoris 16-25 g.

Nuo kitų Lietuvoje gyvenančių kregždžių skiriasi ilga, gilia uodegos iškirpte, vienspalve kūno viršutine dalimi. Visa nugara, galvos viršus, sparnai, uodega juodai melsvi. Apatinis sparnų kraštas baltas. Pagurklis rausvai rudas. Snapas juodas, kojos pilkai rudos. Patelės apatinė kūno dalis ne tokia ryški, kraštinės uodegos plunksnos trumpesnės.

Lizdą suka trobesiuose, daržinių, dažniausiai tvartų šelmenyse. Lizdą tvirtina prie sijų, virš elektros lempų. Lizdas paprastai atviras, lipdomas iš drėgnos žemės. Jį sutvirtina seilėmis. Be to, primaišoma šiaudelių. Jie kyšo iš įvairių lizdo vietų ir atrodo netvarkingai. Deda 4-5 baltus su rusvais ir pilkšvais taškeliais kiaušinius. Peri tik patelė, 14-16 dienų. Išsiritusius jauniklius maitina abu poros nariai. Lizdą jaunikliai palieka po trijų savaičių. Išveda dvi jauniklių vadas.

Kitais metais perėti sugrįžta tiksliai į tą pačią vietą – į tą pačią sodybą, į tą pačią patalpą ir net neretai į tą patį lizdą. Jaunikliai, jei tik išgyvena iki kito pavasario, taip pat dažniausiai sugrįžta perėti į tą pačią vietą, kur patys buvo išperėti ir užaugo. Tai buvo atskleista jau ne vieną kartą, o naujausi duomenys tai dar kartą patvirtina.

Tai vikrūs skrajūnai. Skraidydamos minta skraidančiais vabzdžiais, todėl itin aktyvios giedru oru. Lyjant vabzdžių ieško pastogėse, skraido pažeme. Tai naudingas kenkėjų naikintojas.

Gyvena iki 8 metų, bet dažniausiai 3-5 metus. Labai daug jaunų paukščių pirmaisiais gyvenimo metais žūva.

https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0elmenin%C4%97_kreg%C5%BEd%C4%97