Paprastasis kranklys

Kranklys - didelis, juodas ir labai protingas. Jis tikras dangaus gudruolis. Jo balsas skamba giliai: "kraa, kraa", lyg senas miško pasakotojas turėtų svarbių naujienų. Krankliai moka spręsti užduotis, prisimena vietas ir net žaidžia ore. Jei pamatei didelį, juodą paukštį su storu snapu ir plačiais sparnais - tikėtina, kad tai pats miško išminčius.

Paprastasis kranklys (Corvus corax) – varninių (Corvidae) šeimos, varnų (Corvus) genties paukštis. Priklausomai nuo Lietuvos regiono, šalyje nuo seno vadinamas krankliu, juodvarniu, varnu, krankiu, kruku.

Labai plačiai paplitę šiaurinio Žemės pusrutulio dalyje. Gyvena beveik visoje Eurazijoje, išskyrus jos pietryčius ir pačius šiaurinius pakraščius, beveik visame Šiaurės Amerikos žemyne, išskyrus jos pietryčius ir Grenlandijos vidines teritorijas padengtas ledynais. Aptinkamas ir šiaurinės Afrikos dalyje arčiau Viduržemio jūros.

Paprastieji krankliai gyvena pačiose įvairiausiose gamtinėse sąlygose – dykumose, kalnuose, miškingose vietovėse ir pačiose atšiauriausiose Arkties vandenyno salose.

Paprastieji krankliai tvirti, stambūs ir labai ištvermingi paukščiai. Kai jie skrenda – šniokščia oras. Pakyla nuo žemės pašokavę keletą kartų ir atsispyrę, todėl manytum juos esant l.sunkius. Paprastieji krankliai yra didžiausia ne tik varninių paukščių (Corvidae) šeimos, bet ir žvirblinių paukščių būrio rūšis. Jie gerokai didesni už pilkąją varną, truputį didesni už paprastąjį suopį, o varninių šeimoje jiems didumu beveik prilygsta baltapakaušiai ragasnapiai krankliai.

Nuo kovo skiriasi didesniais kūno matmenimis ir pleišto pavidalo uodega. Abu porelės nariai juodi, melsvo metalo blizgesio. Sparnai apvalūs. Dažnai smakro plunksnos yra pailgėjusios ar pašiauštos ir atrodo it barzda. Snapas masyvus, galingas, juodas. Kojos stiprios, juodos. Jaunikliai juodi, matiniai.

Paprastieji krankliai gana atsargūs, pastabūs ir įtarūs, iš karto sugeba suprasti, į ką reikia reaguoti, ko reikia vengti, o kuo – domėtis. Lietuvoje sėslus paukštis, kartais klajoja. Veisimuisi pasirenka nedidelius miškelius, labiausiai mėgsta pušynus. Gyvena poromis. Dažnai skrenda labai aukštai, ir dažniau nei kiti varnų genties paukščiai sklando, kybo ore sklęsdamas prieš vėją. Pavasarį mėgsta gainiotis ore, krisdami žemyn suglaudę sparnus vartaliojasi. Mėgsta tupėti medžių viršūnėse, ant įvairių kuolų. Balsas stiprus ir šaržus ir kartojamas keletą kartų: „kroo-kroo“ ar „kruk-kruk“. Tuoktuvių metu jie dar balsingesni. Tuomet matomi ir poros sinchronizuoti demonstraciniai skrydžiai, aktyvesnis teritorijos gynimo elgesys.

Nors paprastieji krankliai yra sėslūs, bet per veisimosi sezoną ieškodami maisto nuskrenda iki 30 kilometrų. Jie daugiausia minta gyvūninės kilmės maistu: dvėseliena, neretai gaudo įvairius paukščius ir smulkius žinduolius, varliagyvius, roplius. Lesa kitų paukščių kiaušinių dėtis ir lizduose esančius paukščių, įskaitant gervių, naminių paukščių jauniklius. Taip pat lesa nariuotakojus. Neatsisako ir augalinio maisto - įvairių grūdų, vaisių, uogų. Žiemą būriais lankosi šiukšlynuose.