Juodoji meleta

Didžiausias mūsų miškų genys - juodoji meleta. Visa juoda kaip anglis, tik su ryškiai raudona "kepure" ant galvos.

Ji kala medžius taip garsiai, kad jos "tok-tok-tok" girdėti net kitame miško gale. Meleta ieško po žieve pasislėpusių vabzdžių ir iškala didžiules dreves, kuriose vėliau apsigyvena kiti miško gyventojai. Tikra miško statybininkė!

Juodoji meleta (Dryocopus martius) – geninių (Picidae) šeimos paukštis.

Juodoji meleta nuo kitų genių skiriasi dydžiu ir juoda spalva. Tai gana didelė, stambiausia Lietuvoje, ir viena stambiausių pasaulyje gyvenanti geninių (Picidae) šeimos paukščių rūšis, dydžiu maždaug prilygsta pilkąja varnai. Jos ilgis 45-55 cm, skersmuo tarp išskleistų sparnų galų 67-73 cm, svoris 250-370 g.

Patinas juodas, raudonas tik viršugalvis. Nugara metalo blizgesio. Kūno apačia pilkai juoda. Snapas balsvai juosvas. Kojos pilkos. Rainelė šviesiai geltona. Patelės pakaušis raudonas. Jaunikliai panašūs į suaugusius paukščius, tik rusvo atspalvio. Rainelė šviesiai pilka. Jaunikliai išsirita pliki, rausvos odos.

Žiemoja paplitimo areale. Dažna rytinėje ir pietinėje Lietuvos dalyje.

Būdingas senų, aukštaliemenių pušynų gyventojas. Mėgsta mišrius pušų ir eglių medynus. Apsigyvena atokiuose miško sklypuose, siauruose neiškirsto miško ploteliuose ar kirtavietėse paliktuose pavieniuose medžiuose. Gali įsikurti netoli kelių, poilsiaviečių ir kitų žmonių lankomų vietų.

Laikosi pavieniui, bet per tuoktuves patinas ir patelė labai aktyvūs ir labai triukšmingi. Gerai kopinėja po medžius, ilgais lygiais šuoliais sparčiai kyla vertikaliai aukštyn ir ne taip mikliai straksi atbulomis žemyn. Didesnę laiko dalį praleidžia medžiuose, bet gali šokinėti ir žeme. Juodoji meleta yra gana atsargi, vengia žmogaus. Netikėtai užklupta slepiasi už medžio kamieno. Kaskart kyštelėdama galvą tai iš vienos, tai iš kitos pusės, juo greitai kopia aukštyn ir nuskrenda.

Skraido žemiau medžių viršūnių, retai pakyla virš lajos. Tik rudenėjant dažniau galima pamatyti banguota linija skrendančią virš miško ir garsiai šaukiančią. Nakvoja uoksuose, turi pasirinkusi keletą vietų. Pavyzdžiui, Čepkeliuose stebėta juodoji meleta net 8 metus reguliariai nakvoja toje pačioje nudžiūvusioje drevėtoje pušyje.

Minta po žieve ir sutrešusioje medienoje gyvenančiais miško kenkėjais. Sulesa daug kinivarpų, ūsuočių, jų lervų bei lėliukių. Ieškodamos maisto, kapoja nudžiūvusių medžių pašaknes, kartais nugriauna didelius stuobrius. Stipriu snapu kapoja kelmus. Mėgsta skruzdėles, jų lervas, kiaušinėlius. Miško skruzdėlių ieško stambių žalių eglių papuvusioje šerdyje.