Tikrinis baravykas

Baravykai (Boletus) – baravykinių (Boletaceae) šeimos grybų gentis.

Grybai išaugina įvairaus dydžio mėsingus vaisiakūnius. Kepurėlės paviršius sausas (drėgnu oru glitus), matinis, blizgantis. Paplitę visame pasaulyje, bet yra rūšių augančių tik atogrąžų miškuose. Šiaurės Amerikoje, Rytų Azijoje ir kiek mažiau Pietų Amerikoje auga endeminės rūšys.

Su aukštesniaisiais augalais sudaro mikorizinį ryšį, todėl labai svarbūs miško gyvenime. Daugelis šių grybų valgomi, kai kurios rūšys pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Be to, daugelis šių grybų rūšių yra maistas ir buveinė įvairiems vabzdžiams.

Tikrinio baravyko poros baltos, subrendusios – žalsvai gelsvos. Vaisiakūniai stambūs, mėsingi. Subrendusių grybų kepurėlė 7-30 cm skersmens, paprastai rausva, ruda, spalva tamsėja bręstant. Kotas 8-25 cm aukščio, iki 7 cm storio.

Grybas valgomas ir plačiai naudojamas kulinarijoje. Maistingas – turi mažai riebalų ir angliavandenių, daug baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų. Lenkų profesoriui Karpinskui pavyko jį išauginti mėgintuvėlyje, tiriamieji darbai tęsiami, bet kol kas dirbtiniu būdu dar neauginamas.

Tai ne tik maistingiausias, bet ir gydomųjų savybių turintis grybas, liaudies medicinoje žaizdoms gydyti naudojami džiovintų baravykų milteliai.

• Augimo vieta

Miškai: po pušimis, ąžuolais, eglėmis, beržais, bukais.

• Augimo laikas

Vasara, ruduo.

Vikipedija