Ąžuolas

Ąžuolų genties augalai savaime paplitę daugiausiai šiauriniame Žemės pusrutulyje, nuo atogrąžų klimato regionų iki vėsaus klimato vidutinių platumų juostos. Tai Šiaurės Amerikos žemynas įskaitant Vest Indijos salas, Pietų Amerikos šiaurinė dalis, Eurazijoje ir Šiaurės Afrikoje. Šiaurės Amerikos žemyne mažiausiai 220 ąžuolų rūšių. Kinijoje savaime auga 104 ąžuolų rūšys.

Vasarą žaliuojantys arba visada žaliuojantys medžiai, rečiau krūmai, auga nuo 4 m iki 60 m aukščio. Lapai skiautėti arba ištisiniai, dantytais ar lygiais kraštais. Kuokeliniai žiedai nusvirusiuose žirginiuose. Vaisius – vienasėklė gilė.

Ąžuolas laikomas stiprumo ir tvirtumo simboliu, medžiu-paminklu. Lietuvoje nuo amžių pagarbiai saugomas. Jau 1420 m. buvo uždrausta kirsti senus ąžuolus. Sodybas dažnai buvo stengiamasi apsodinti ąžuolais. Lietuvoje daugiau kaip 100 ąžuolų paskelbti gamtos paminklais. Jų aukštis siekia iki 30 m, skersmuo – iki 2,5 m Seniausias Lietuvoje augantis ąžuolas – Stelmužės ąžuolas (Zarasų rajonas). Didžiausias Lietuvoje ąžuolų parkas yra Kauno ąžuolynas (Žaliakalnyje). Taip pat tai yra didžiausias miesto ąžuolynas Europoje, o didžiausia ąžuolų alėja – Smalininkų ąžuolų alėja.

Dionizo Poškos „Baublys“ muziejus įruoštas ąžuolo kamieno atpjovoje, kurios skersmuo 4,5 m, o amžius – 1000 metų.