Apie augimo ciklą

Kaip vaismedžiai ir vaiskrūmiai užaugina vaisius ir uogas?

Vaismedžiai ir vaiskrūmiai keičiasi visus metus. Pavasarį jie pabunda po žiemos, vasarą augina vaisius ir uogas, o rudenį dažnai subrandina derlių.

Šis kelias prasideda nuo mažo žiedo.

1. Pirmiausia pasirodo žiedai

Pavasarį ant vaismedžių ir vaiskrūmių pradeda skleistis žiedai. Jie gali būti balti, rausvi, gelsvi ar žalsvi. Vieni žiedai didesni ir labai pastebimi, kiti – maži, kuklūs, pasislėpę tarp lapelių.

Žiedai nėra tik papuošimas. Jie labai svarbūs, nes būtent iš žiedų vėliau gali susiformuoti vaisiai arba uogos.

Pavyzdžiui, obelys, kriaušės, vyšnios, trešnės ir slyvos pavasarį apsipila žiedais. Serbentai, agrastai, avietės ar šilauogės taip pat žydi, tik jų žiedai dažnai būna mažesni ir ne tokie ryškūs.

2. Žiedus aplanko vabzdžiai

Kai augalai žydi, prie jų dažnai atskrenda bitės, kamanės, drugiai ir kiti vabzdžiai. Juos vilioja žiedų kvapas, spalva ir nektaras.

Tupinėdami ant žiedų, vabzdžiai perneša smulkias žiedadulkes nuo vieno žiedo prie kito. Šis procesas vadinamas apdulkinimu.

Apdulkinimas labai svarbus, nes jis padeda žiedui pradėti auginti vaisių arba uogą. Be vabzdžių daug vaismedžių ir vaiskrūmių užaugintų daug mažiau vaisių.

Todėl sode svarbūs ne tik patys augalai, bet ir juos lankantys vabzdžiai.

3. Žiedas nužydi ir pradeda formuotis vaisius

Kai žiedas nužydi, jo žiedlapiai nukrenta. Tada toje vietoje, kur buvo žiedas, gali pradėti formuotis mažas būsimo vaisiaus arba uogos pradmuo.

Tai vadinama vaisiaus užuomazga.

Iš pradžių ji būna labai maža ir lengvai nepastebima. Ant obels ar kriaušės gali pasirodyti mažas žalias obuoliukas ar kriaušiukas. Ant serbento ar agrasto – mažytės uogos. Ant vyšnios ar trešnės šakelės – maži žali vaisiai, kurie vėliau keis spalvą.

Svarbu žinoti, kad ne kiekvienas žiedas tampa vaisiumi. Kai kurie žiedai nukrenta, kai kuriuos pažeidžia šaltis, lietus ar vėjas, o kai kuriems tiesiog pritrūksta sąlygų augti toliau.

4. Vaisius arba uoga auga

Kai užuomazga pradeda augti, jai reikia laiko, šilumos, šviesos ir vandens.

Vaisius ar uoga pamažu didėja. Iš pradžių jie dažniausiai būna kieti, maži ir žali. Vėliau keičiasi jų dydis, forma, spalva ir kvapas.

Obuolys gali iš mažo žalio vaisiaus pamažu tapti didesnis, gelsvas, rausvas ar raudonas. Kriaušė ilgėja ir apvalėja. Slyva, vyšnia ar trešnė iš pradžių būna žalsva, o vėliau įgauna savo tikrąją spalvą. Serbentai nokdami tampa balti, raudoni arba juodi. Šilauogės pamažu pamėlynuoja, avietės parausta, o agrastai gali būti žali, gelsvi ar rausvi.

Šiame etape labai įdomu stebėti, kad ne visi vaisiai ir uogos auga vienodai greitai. Ant to paties medžio ar krūmo vieni vaisiai gali būti didesni, kiti mažesni. Vieni jau pradeda keisti spalvą, kiti dar visai žali.

5. Vaisiai ir uogos noksta

Kai vaisius ar uoga užauga, prasideda nokimas. Nokdamas vaisius keičiasi: tampa minkštesnis, kvapnesnis, saldesnis ir dažnai ryškesnės spalvos.

Spalva padeda suprasti, kad vaisius ar uoga jau beveik pasiruošę derliui. Tačiau vien spalvos ne visada pakanka. Kai kurie vaisiai sunokę lengviau atsiskiria nuo šakelės, tampa minkštesni, įgauna kvapą.

Nokimas vyksta ne per vieną dieną. Tai lėtas procesas, kurį galima stebėti visą vasarą ar net iki rudens.

6. Ateina derliaus metas

Kai vaisiai ir uogos sunoksta, ateina derliaus metas.

Tada juos galima rinkti, ragauti, skaičiuoti, lyginti, uostyti, apžiūrėti iš arti. Vaikai gali pastebėti, kad vienos uogos auga kekėmis, kitos po vieną, vieni vaisiai turi kauliuką, kiti – sėklas.

Derlius parodo visą augalo kelionę: nuo žiedo, kurį aplankė vabzdys, iki vaisiaus ar uogos, kurią galime laikyti rankoje.

7. Po derliaus augalas ruošiasi kitam sezonui

Kai derlius baigiasi, vaismedžiai ir vaiskrūmiai toliau gyvena. Rudenį jų lapai keičia spalvą ir krenta. Žiemą augalai ilsisi, o pavasarį vėl pradeda naują ciklą.

Todėl vaismedžių ir vaiskrūmių augimas yra pasikartojantis procesas.

Sodas niekada nebūna toks pats. Jis nuolat keičiasi, todėl į jį verta sugrįžti dar kartą ir stebėti, kas naujo įvyko nuo paskutinio karto.